Nuostatai
Kapčiamiesčio globos namai
____________
ĮSTATAI
- Bendroji dalis
VšĮ Kapčiamiesčio globos namai (toliau – viešoji įstaiga/įstaiga) yra stacionari socialinės globos įstaiga, skirta ilgalaikei (trumpalaikei) socialinei globai senyvo amžiaus žmonėms bei suaugusiems asmenims su negalia, kuriems reikalinga kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant socialinę, švietimo, sveikatos priežiūros bei kitokią visuomenei naudingą veiklą.
- Viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi šiais įstatais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais įstatymais bei kitais teisės aktais.
- Viešoji įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, Įstaigos įstatams ir veiklos tikslams.
- Viešoji įstaiga turi savarankišką balansą, antspaudą, sąskaitas bankuose.
- Viešosios įstaigos pavadinimas: VšĮ Kapčiamiesčio globos namai.
- Teisinė forma – viešoji įstaiga.
- Viešosios įstaigos organai: visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – Viešosios įstaigos direktorius. Kolegialūs organai nesudaromi.
- Įstaiga įsteigta neribotam laikui.
- Viešosios įstaigos finansiniai metai yra kalendoriniai metai, t.y. dvylikos mėnesių laikotarpis, kuris prasideda sausio mėn. 1 d. ir pasibaigia gruodžio mėn. 31 d.
- Viešoji įstaiga įstatymų nustatyta tvarka gali gauti paramą.
- Viešosios įstaigos veikla
2.1. Įstaiga veikia socialinės globos, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityse.
2.2. Įstaigos tikslas yra tenkinti viešuosius interesus teikiant specialiąsias socialines paslaugas stacionarioje globos įstaigoje, tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno jų gyventojo reikmes, sudaryti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinti jiems pasirinkimo teisę, įgyvendinant asmeninius poreikius ir sudarant galimybę palaikyti ryšius su bendruomene; padėti įveikti socialinę atskirtį, atsižvelgiant į globos namų gyventojų savarankiškumo lygį, poreikius ir interesus, užtikrinti jų saviraišką, skatinti ir padėti integruotis į visuomenę; inicijuoti ir rengti įvairius kultūrinius renginius, mokymus, seminarus; dalyvauti kitų organizacijų rengiamuose kultūriniuose renginiuose, mokymuose, seminaruose; dalyvauti viešuosiuose konkursuose; dalyvauti savanorystės, slaugos ir priežiūros veikloje; gauti paramą įstatymų nustatyta tvarka.
2.3. Savo tikslams pasiekti Įstaiga verčiasi įstatymų nedraudžiama šių rūšių ūkine komercine veikla:
- ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, teikiama senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia;
- senyvo amžiaus ir neįgaliųjų asmenų globos veikla;
- stacionarinė slaugos įstaigų veikla;
- kita stacionarinė globos veikla;
- kita žmonių sveikatos priežiūros veikla;
- viduriniojo medicinos personalo paslaugų teikimas ligoniams ne ligoninėse;
- kitų maitinimo paslaugų teikimas;
- sociokultūrinė veikla;
- fizinės gerovės užtikrinimo veikla;
- kita, su žmonių sveikata susijusi veikla;
- papildomas mokymas;
- kvalifikacijos tobulinimas;
- suaugusiųjų ir kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas;
- kvalifikacijos ir profesijos tobulinimo kursų rengimas;
- konsultacinės, organizacinės, finansinės ir materialinės pagalbos visuomenei, o pirmiausiai neįgaliems žmonėms teikimas;
- suaugusiųjų, žmonių su negalia įvairių iniciatyvų ugdymas, plėtojimas ir rėmimas, savarankiškai sprendžiant socialinės-ekonominės integracijos problemas;
- neformaliojo mokymo programų vykdymas;
- socialinių paslaugų teikimo veikla;
- socialinių paslaugų teikimo į namus veikla.
2.4. Licencijuojama veikla viešoji įstaiga gali užsiimti tik gavusi visus reikiamus leidimus ir licencijas.
2.5. Viešoji įstaiga savo tikslams įgyvendinti gali turėti ir įgyti teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, viešosios įstaigos tikslams ir šiems įstatams. Viešoji įstaiga privalo turėti bent vieną sąskaitą banke. Viešosios įstaigos nuosavą kapitalą sudaro: dalininkų kapitalas; pelnas (nuostolis); perkainojimo rezervas; kiti rezervai; negrąžintinai gautos lėšos; kitos teisėtai gautos lėšos.
- Viešosios įstaigos dalininkai
3.1. Viešosios įstaigos dalininkai (toliau – dalininkai) gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra įnešę į viešąją įstaigą įnašą ir turi Viešųjų įstaigų įstatyme bei šiuose įstatuose numatytas teises ir pareigas, taip pat asmenys, kuriems dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios įstaigos dalininko teisės įgyjamos, prarandamos ir perleidžiamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, registruojant tai atskirame žurnale, už kurio tvarkymą yra atsakingas viešosios įstaigos direktorius.
3.2. Asmuo, norintis tapti įstaigos dalininku, privalo pateikti rašytinį prašymą įstaigos direktoriui. Prašymas įteikiamas asmeniškai arba siunčiamas registruotu laišku. Gautas prašymas registruojamas. Prašymas svarstomas artimiausiame dalininkų susirinkime. Nutarimas priimti asmenį į įstaigos dalininkus priimamas visų įstaigos dalininkų balsų dauguma. Jeigu už tokį nutarimą balsuoja mažiau kaip pusė visų įstaigos dalininkų, laikoma, kad asmuo, dėl kurio balsuojama, nepriimtas į įstaigos dalininkus.
3.3. Viešosios įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:
3.3.1. dalyvauti ir balsuoti viešosios įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime;
3.3.2. susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;
3.3.3. šių įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises;
3.3.4. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešosios įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
3.3.5. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti viešosios įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius viešosios įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius viešosios įstaigos valdymo organo kompetenciją;
3.3.6. kitas įstatymuose nustatytas neturtines teises.
3.4. Dalininkas turi teisę įstatų bei įstatymų nustatyta tvarka perleisti savo dalininko teises tretiesiems asmenims išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė.
3.5. Įgijęs teises asmuo privalo ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo perleidimo sutarties sudarymo dienos pateikti įstaigos direktoriui vieną perleidimo sutarties egzempliorių. Įstaigos direktorius išleidžia įsakymą dėl naujo Įstaigos dalininko priėmimo ir įregistruoja naują dalininką Įstaigos dalininkų registre. Perleidęs dalininko teises asmuo dalininko statuso netenka nuo perleidimo sutarties įsigaliojimo momento, o įgijęs teises tampa Įstaigos dalininku nuo jo įrašymo į Įstaigos dalininkų registrą momento.
3.6. Norintysis tapti viešosios įstaigos dalininku, privalo gauti penktadalio įstaigos dalininkų rekomendacijas, kurios vėliau pateikiamos naujų dalininkų priėmimo klausimą spręsiančiam visuotiniam dalininkų susirinkimui.
3.7. Dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka įnešti į viešąją įstaigą įnašus: piniginius, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintą nepiniginį įnašą.
- Viešosios įstaigos organai
4.1. Viešosios įstaigos organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – direktorius.
- Visuotinis dalininkų susirinkimas
5.1. Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, šaukimo tvarka ir sprendimų priėmimo tvarka nesiskiria nuo visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijos, šaukimo tvarkos ir sprendimų priėmimo tvarkos, nustatytos Viešųjų įstaigų įstatyme.
- dalininkŲ įnašų perdavimo įstaigai tvarka
6.1. Dalininkų įnašai Įstaigai perduodami tokia tvarka:
6.1.1. pinigai įnešami į Įstaigos sąskaitą;
6.2.1. materialusis ir nematerialusis turtas Įstaigai perduodamas surašant turto perdavimo aktą. Aktą pasirašo turtą perduodantis asmuo (steigėjas, dalininkas, dalininku tapti pageidaujantis asmuo) ir Įstaigos vadovas. Kartu su perduodamu turtu Įstaigai pateikiama ir šio turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimas atliekamas dalininko lėšomis.
- Viešosios įstaigos DIREKTORIUS
7.1. Viešosios įstaigos direktorius yra vienasmenis viešosios įstaigos valdymo organas. Įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka nesiskiria nuo vadovo skyrimo ir atleidimo tvarkos, nustatytos Viešųjų įstaigų įstatyme.
7.2. Įstaigos vadovas veikia Įstaigos vardu. Įstaigos vadovo kompetencija, teisės ir pareigos nesiskiria nuo vadovo kompetencijos, teisių ir pareigų, nustatytų Viešųjų įstaigų įstatyme.
- Viešosios įstaigos pranešimų skelbimo tvarka
8.1. Viešosios įstaigos pranešimai dalininkams ir kitiems asmenims išsiunčiami registruotu paštu ar įteikiami asmeniškai pasirašytinai. Pranešimai papildomai gali būt perduoti žodžiu, paštu, faksu, telefonu, elektroniniu paštu ir kitais būdais. Už savalaikį pranešimų išsiuntimą ar įteikimą atsako viešosios įstaigos direktorius.
8.2. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos įstatymai ar šie Įstatai numato, kad pranešimai turi būti skelbiami viešai spaudoje, Įstaigos pranešimai skelbiami VĮ Registrų centro leidžiame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“.
- Dokumentų ir kitos informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo dalininkams bei visuomenei tvarka
9.1. Dalininkui raštu pareikalavus, Įstaiga ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti dalininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: Įstaigos įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių dalininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai, dalininkų registro, kitų Įstaigos dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Atsisakymą pateikti dokumentus Įstaiga turi įforminti raštu, jeigu dalininkas to pareikalauja. Ginčus dėl dalininko teisės į informaciją sprendžia teismas.
9.2. Kai Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais informacija apie įstaigos veiklą pateikiama visuomenei skelbiant VĮ Registrų centro leidžiame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“.
- Viešosios įstaigos reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas
10.1. Viešoji įstaiga gali būti reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu Viešųjų įstaigų įstatymo, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.
- Filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka
11.1. Viešosios įstaigos filialai ir atstovybės steigiamos ir jų veikla nutraukiama, bei filialo vadovas paskiriamas ir atleidžiamas įstaigos direktoriaus sprendimu, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų bei šių įstatų nustatytos tvarkos. Visiems šiems direktoriaus sprendimams turi pritarti visuotinis dalininkų susirinkimas atskiru sprendimu. Neigiamas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas privalo būti motyvuotas, nurodant realias priežastis, kodėl nesutinkama pritarti direktoriaus sprendimui.
11.2. Įstaigos direktoriaus sprendimu dėl filialo ar atstovybės steigimo turi būti patvirtinti filialo nuostatai, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų reikalavimai.
- Baigiamosios nuostatos
12.1. Sprendimą pakeisti įstaigos įstatus priima visuotinis dalininkų susirinkimas. Šis susirinkimas priima naują įstatų redakciją ir išrenka asmenį, kuris įgaliojamas pasirašyti pakeistus įstaigos įstatus.
12.2. Jei kokie nors teisiniai santykiai ar teisinės situacijos nėra sureguliuoti šių įstatų, tuomet taikomi atitinkamus santykius reguliuojantys teisės aktai.
12.3. Šie įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre.
Šiuos įstatai pasirašyti 2013 m. rugsėjo 18 d.
Visuotinio narių susirinkimo įgaliotas asmuo:
Lina Janulevičienė